About the Book
altinis: Wikipedia. Puslapiai: 34. Skyriuose: Kauno miesto teritorijos, Kauno senamiestis, Vytauto Did iojo universitetas, uolynas, an iai, Vilijampol, Kauno v. apa tal Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, aliakalnis, Kauno v . Mergel s Marijos mimo dang ba ny ia, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, Kauno kunig seminarija, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Aleksotas, Ry i istorijos muziejus, Panemun, Pa aislis, Vi i nai, Kauno v . Trejyb s ba ny ia, Freda, Romainiai, Kauno Dievo k no ba ny ia, Kalnie iai, Zitie i r mai, Linksmadvaris, Palemonas, Naujamiestis, Eiguliai, Lamp d iai, Kauno v. Jurgio Kankinio ba ny ia, Sarg nai, Senieji Kauno kunigaik i r mai, Jiesia, ilainiai, Vai vydava, Petra i nai, Marvel, Birut, Ver vai, Kazli kiai, Rokai, Linkuva, Murava, Julijanava, Amaliai, Kleboni kis, Karmelitai, Auk tutiniai Kani kai, emutiniai Kani kai, Maironi kiai, Senieji Hanzos sand liai, Tirkili kiai, Zuikin, Gri iupis, Naugardi k, Naujasodis, Rokeliai, Panerys, Marva, Santaka, Yli k s, Armani kiai, Prendzeliava, Varniai, Sm liai, Vij kai, Narsie iai, Milikoniai, Vyt nai, Armali k s. I trauka: Vytauto Did iojo universitetas (VDU) - pirmoji nepriklausomos Lietuvos auk toji mokykla, kurta Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadinta Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. 1950 m. sovietams u darius universitet, jis bendromis Lietuvos ir i eivijos lietuvi mokslinink pastangomis atkurtas 1989 m. Universitete naudojamas laisv j men vietimo modelis (artes liberales). VDU profesoriai, 1930 m.Vytauto Did iojo universiteto prad ia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus politin nepriklausomyb, Lietuvos viesuomen vienu svarbiausi u davini laik kurti lietuvi k universitet . Po ketveri met, reorganizavus iki tol veikusius Auk tuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas Kaune. Tarpukariu tai buvo vienintel lietuvi ka auk toji mokykla. 1930...
