altinis: Wikipedia. Puslapiai: 27. Skyriuose: Balt dievai, Balt mitin s b tyb s, Latvi mitologija, Lietuvi mitologija, Pr s mitologija, Balt religin s reformos, Aitvaras, altys, Kaukas, V j mot, Turaidos Ro, Laima, A vieniai, Papar io iedas, Blind, Indraja, Jan asicki, Sovijus, Anafielas, vaig dikis, Gyvyb s vanduo, Jievaras, Dausos, Dievturyba, Lizdeika, Barstukai, Jumis, V tra, Gabartai, Dievogalos vento Jono upelis, Babau is, Pokulai, ventaragis, iaur s V jas, Lig demonai, V jopatis, La pl sis, Litvas, Maumas, Junda, Auseklis, Svaikstikas, Divytis, Gaila. I trauka: Lietuvi mitologija yra socialini moksl aka, tirianti mitus, legendas, pasakas ir kt., taip pat mitologija" gali reik ti mit visum . Lietuvi mitologija nepainiotina su Senov s lietuvi religija, nes religija n ra mokslo aka. Romuvos ventykla Pr sijoje Nors lietuviai buvo paskutiniai Europos pagonys, praktikuojantys indoeuropieti kos kilm s politeistin religij (pasteb tina, jog da nai klaidingai teigiama, jog lietuviai buvo apskritai paskutiniai Europos pagonys, nes v liausiai apkrik tyti buvo samiai), bet j tik jim apib dinan i altini yra nedaug. Pirmieji bandymai apib dinti pagoni k j lietuvi mitologij atsirado romantizmo epochoje. Vienas i pirm j rekonstruoti pagoni k j tik jim paband istorikas Teodoras Narbutas. Nor damas parodyti, jog lietuvi pagoni kas tik jimas kone prilygsta senov s graik ir rom n religijoms, jis perdirbo kelet klasikini mit ir i galvojo nauj lietuvi k mitologini persona (toki, kaip Milda, Nijol ir kt.). Lietuvi mitologijos tyrin tojai iandien kaltina T. Narbut netgi kai kuri altini falsifikavimu. Taigi, remtis T. Narbuto faktais reikia itin atsargiai, jo pasaul paleisti nauji dievai da nai pasitaiko m s urnalist bei kai kuri tyrin toj darbuose. Narbutas buvo ne vienintelis tyrin tojas, sufalsifikav s kelet lietuvi mitologijos fakt . Ankstyviausi mitai rekonstruojami, remiantis archeologiniais radiniais, ...