About the Book
altinis: Wikipedia. Puslapiai: 42. Skyriuose: Dziudo, Fechtavimas, Imtyn s, Karat, Nepilni Kovos menai, Savigynos imtyn s, Tekvondo, Akademinis fechtavimas, 2011 m. pasaulio tekvondo empionatas, Sambo, Kapueira, Kioku in, Nindz, Ninjutsu, Taekvondo 2008 m. vasaros olimpin se aidyn se, Kendo, Bokatoras, inajus, Aikido, Tame ivari, Total Nonstop Action Wrestling, Hyakunin, Dev Patel, Ultimate Fighting Championship, Imtyn s 2008 m. vasaros olimpin se aidyn se, Hapkido, Muay Thai, Dziudo 2008 m. vasaros olimpin se aidyn se, Buza, Kampfringenas, Cigunas, Bruce Lee, D it kiun do, Niat-Nam, Kumite, Dod o, v. Marko brolija, Bokenas, pagalau is, Pariravimo durklas, Tai i, Brazili kas D iu-D itsu, Makivara, Chridolis, Laisvosios imtyn s, Sumo, Rohullah Nikpai, D iud itsu, Suburis, Kung fu, Savate, Krav Maga, Pariravimas, Mau rakau, Ott Jud, Sveboras, Osu, VonHvaDo, Kapap, J -jutsu, Budo, Kata, Kihon. I trauka: Dziudo (, dziu-do velnus b das") - iuolaikin japon kovos meno (gendai bud ) ir kovinio sporto r is, atsiradusi Japonijoje XIX a. pabaigoje. Dziudo atsirado kovos meno d iud itsu pagrindu, pastaroji XV a. i sivyst i Kinijos kovos meno Kumitu (i vertus rei kia - nuogomis rankomis). XIX a. penktajame de imtmetyje d iud itsu kaip samuraj savigynos sistema prad ra praktikuoti Japonijoje. Dziudo istorija yra neatskiriama nuo io kovos meno k r jo, meistro ir mokytojo Jigoro Kano ( Dzigaro Kano, 1860-1938). Jigoro gim pasiturin ioje japon eimoje. Jo senelis vis turt u dirbo savomis pastangomis, jis buvo sak s gamintojas igos prefekt roje, Centrin je Japonijoje. Jigoro Kano t vas nebuvo vyriausias s nus, d l to jis nepaveld jo eimos verslo ir tapo into ventiku bei vyriausyb s tarnautoju. Su tokia taka jis Jigoro Kano, savo s nui, pad jo patekti Tokijo imperatori k j universitet . B damas studentu Kano rimtai m st apie galimybes pasiekti k no ir sielos harmonij . Nors ir nei siskyr gera fizine b kle (neauk to gio, prakaulaus sud ji...
