altinis: Wikipedia. Puslapiai: 38. Skyriuose: Dalmatijos istorija, Habsburg monarchija, Ilyrija, Jugoslavija, Jugoslavijos karalyst, Kroatijos archeologija, Kroatijos istoriniai regionai, Panonijos istorija, Josip Broz Tito, Habsburg dinastija, Jugoslavijos istorija, Atila, Vengrijos karalyst, Kroatijos nepriklausomyb s karas, Hunai, Avarai, Hal tato kult ra, Austrijos imperija, Dakija, Herulai, Gotai, Jugoslavijos Federacin Respublika, Did ioji Moravija, Paganija, Madjarai, Jugoslavijos dinaras, Zahlumija, Kroatijos ir Slavonijos karalyst, Travunija, Dalmatija, Slavonija, Korfu deklaracija, Ostgotai, Gepidai, Vu edolo kult ra, Panonija, J rin Venecija, Jugoslavijos karin s paj gos, Kroatija Pirmojoje Jugoslavijoje, Jugoslavijos v liava, Jugoslavijos herbas, Bojai, Danilo-Kakanjo kult ra, Jugoslavijos karalyst s administracinis suskirstymas, Dakai, Romos sutartis. I trauka: Josipas Broz-Titas (Josip Broz Tito; tikroji pavard Josip Broz, Tito - partinis slapyvardis, 1892 m. gegu s 7 d. - 1980 m. gegu s 2 d.) - Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, mar alas. Gim 1892 m. gegu s 7 d. (cerkv s knygose buvo ra yta gegu s 25 d.) Kroatijoje, Kumrovc kaime, valstie i eimoje. J namas buvo vienas i did iausi kaime, ta iau kartu gyveno daug giminai i tod l nei vietos, nei maisto visiems neu tekdavo. T vas buvo kroatas, motina slov n . Jis buvo septintas vaikas eimoje i penkiolikos, ta iau i gyveno tik septyni. Vaikyst je, kaip ir vis valstie i vaikai, gan band, pad jo t vams laukuose, baig pradin mokykl . Paauglyst je ir jaunyst je jis dirbo pameistriu pas kalv, po to pas altkalv, po trej met darbo jis puikiai sisavino altkalvio darb ir jau kaip kvalifikuotas meistras dirbo vairiose gamyklose. 1910 m. spal tapo metalurgijos pramon s darbinink s jungos nariu ir stoja Kroatijos ir Slov nijos socialdemokrat partij . Dalyvauja streikuose. 1913 m. ruden jis buvo pa auktas Austrijos-Vengrijos armij, kur baig puskarininki mok...