About the Book
altinis: Wikipedia. Puslapiai: 55. Skyriuose: Bizantija, Kurdistano istorija, Ma osios Azijos istorija, Osman imperija, Trakija, Turkijos archeologija, Trapezundo imperija, Helenizmas, Logotetas, Mahabado Respublika, Hetitai, Mana, Zamua, Hatajaus valstyb, Logothetes tou genikou, Habe o ejaletas, Odrisidai, Did ioji Arm nija, Korduena, Seld iukai, Logothetes tou dromou, Par ua, Siro-hetitai, Kiose Dage m is, Jany ar mai tai, Maikopo kult ra, Sultonas, Bagratidai, Logothetes tou stratiotikou, Lozanos tarptautin konferencija, Hetit dantira tis, Pranc zijos-Turkijos karas, Rusijos-Turkijos karas 1877-1878 m., Ararato respublika, Mezija, Ezero kult ra, Sand akas, Ankaros m is, Barbar biuras, Graiki ka ugnis, Bekta izmas, Mecelle, Pa a, Tugra, Jon nai, Viziris, U dunoj s Se, Aga, Mandatorius, Bulgarija, Imperatoriaus mandatorius, Alemdaras Mustafa Pa a, Chatatas Azizas Efendi, Sirmijaus tema, elenkas, Internuncijus, Sand akb jus. I trauka: Bizantija, Bizantijos imperija (gr., oficialiai ) - istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apib dinti imperijai rytin je Vidur emio j ros dalyje, kuri susik r v lyvojoje Antikoje i rytin s Romos imperijos dalies ir galutinai lugo 1453 m. osmanams u mus Konstantinopol . Ji taip pat vadinama Ryt Romos imperija, nors Bizantija da niausiai taip vadinama kalbant apie laikus prie Vakar Romos imperijos lugim . Did i j savo istorijos dal to meto Vakar Europoje Bizantija buvo vadinama Graik imperija, nes valstyb je dominavo graik kalba, kult ra ir gyventojai. Jos gyventojams valstyb buvo Romos imperija ( ) ar Romanija ( ), o jos imperatoriai t s nenutraukt Romos imperatori p dinyst . Islamo pasaulyje Bizantija buvo vadinama (Rum, rom n em ). Am ininkai Imperator Romaniae vartojo kalbant apie Bizantijos imperatorius, o Imperator Romanorum buvo naudojamas kalbant apie Karol Did j ir jo p dinius. I prad i imperija t s si iki Arabij..
